Klaipėdos raj.
Klaipėdos raj.
Plaukiojimo priemonių su varikliais naudojimo kalendorius.
Asmeniniais, pramoginiais ir sportiniais laivais, varomais vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, leidžiama plaukioti nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. Baltijos jūros pakrantės vandenyse, Baltijos jūros valstybiniame talasologiniame draustinyje Palangos miesto savivaldybės ribose 1000 m atstumu nuo pakrantės, išskyrus Kuršių nerijos nacionaliniame parke, Pajūrio regioniniame parke, Baltijos jūros biosferos poligone.
Neišnuomotas
Žvejoti galima tik turint galiojantį Žvejo mėgėjo bilietą L05.01 arba turint nemokamos žvejybos teisę
Leidžiamas dydis
Nuo 50 cm
Leidžiamas kiekis
2 vienetai
Leidžiamas dydis
Nuo 45 cm
Leidžiamas kiekis
2 vienetai
Leidžiamas dydis
Neribojamas
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Nuo 75 cm
Leidžiamas kiekis
1 vienetas
Leidžiamas dydis
Nuo 40 cm
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Nuo 25 cm
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Neribojamas
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Neribojamas
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Neribojamas
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Neribojamas
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Nuo 40 cm
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Nuo 40 cm
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Neribojamas
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Neribojamas
Leidžiamas kiekis
3 vienetai
Leidžiamas dydis
Nuo 30 cm
Leidžiamas kiekis
5 vienetai
Leidžiamas dydis
Nuo 45 cm
Leidžiamas kiekis
3 vienetai
Leidžiamas dydis
Neribojamas
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Neribojamas
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Neribojamas
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Neribojamas
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Nuo 30 cm
Leidžiamas kiekis
2 vienetai
Leidžiamas dydis
Nuo 65 cm
Leidžiamas kiekis
1 vienetas
Leidžiamas dydis
1 vienetas
Leidžiamas kiekis
Nuo 65 cm
Leidžiamas dydis
Nuo 36 cm
Leidžiamas kiekis
1 vienetas
Leidžiamas dydis
Nuo 50 cm
Leidžiamas kiekis
2 vienetai
Leidžiamas dydis
Nuo 45 cm
Leidžiamas kiekis
2 vienetai
Leidžiamas dydis
Neribojamas
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Nuo 75 cm
Leidžiamas kiekis
1 vienetas
Leidžiamas dydis
Nuo 40 cm
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Nuo 25 cm
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Neribojamas
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Neribojamas
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Neribojamas
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Neribojamas
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Nuo 40 cm
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Nuo 40 cm
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Neribojamas
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Neribojamas
Leidžiamas kiekis
3 vienetai
Leidžiamas dydis
Nuo 30 cm
Leidžiamas kiekis
5 vienetai
Leidžiamas dydis
Nuo 45 cm
Leidžiamas kiekis
3 vienetai
Leidžiamas dydis
Neribojamas
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Neribojamas
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Neribojamas
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Neribojamas
Leidžiamas kiekis
iki 5 kg
Leidžiamas dydis
Nuo 30 cm
Leidžiamas kiekis
2 vienetai
Leidžiamas dydis
Nuo 65 cm
Leidžiamas kiekis
1 vienetas
Leidžiamas dydis
1 vienetas
Leidžiamas kiekis
Nuo 65 cm
Leidžiamas dydis
Nuo 36 cm
Leidžiamas kiekis
1 vienetas
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje. Iš vienos pusės ją supa Skandinavijos pusiasalis, iš kitos – Rytų ir Centrinės Europos šalys ir Danijos salos. Didžiojo Belto (16 km pločio), Mažojo Belto (600 m) ir Eresuno (3,5 km) sąsiauriais susisiekia su Kategatu, o per Kategatą ir Skageraką – su Šiaurės jūra. Kanalais Baltijos jūra yra sujungta su Baltąja jūra (Baltosios ir Baltijos jūrų kanalas) ir Šiaurės jūra (Kylio kanalas). Baltijos jūra yra apie 1600 km ilgio, vidutiniškai 193 km pločio bei vidutiniškai 50 m gylio. Didžiausias gylis 459 m. Plotas: 386 tūkst. km². Bendras Baltijos jūros vandens tūris – 21 000 km³. Pakrantės ilgis – apie 8000 km. Baltijos jūros dugnas negiliose vietose ir arčiau krantų sudarytas iš smėlio, žvyro, žvirgždo ir nuosėdinio dumblo. Plikos uolos randamos tik šiaurinėje dalyje: Estijos ir pietų Švedijos pakraščiuose kalkakmeniai, Suomijos ir šiaurinės Švedijos vandenyse granitai ir gneisas. Gilesnių vietų ir ramesnių įlankų dugnas sudarytas iš nuosėdų dumblo, kuriame yra mergelio, molio, smulkaus smėlio ir įvairių augmenijos ir gyvūnijos liekanų. Suomijos įlankos ir Švedijos pakraščiai Stokholmo apylinkėse turi daug povandeninių uolų. Dugnas gana lygus, yra tik kelios gilios duobės. Baltijos jūra negili, daugiau nei 60 proc. jos dugno ploto nenusileidžia giliau 100 m. Išimtį sudaro tik keturios nedidelės duobės: viena 459 m pusiaukelėje tarp Gotlando ir Stokholmo į vakarus nuo Gotska Sandoe salos; antroji 301 m tarp Alandų salų ir Švedijos kranto; trečioji 294 m Botnijos įlankoje prie Ulfoe salos; ketvirtoji 249 m tarp Ventspilio ir Gotlando. Gylis: vidutinis – 56 m, Suomijos įlankoje – 38 m, didžiausias – 459 m (Landsorto įduba), Suomijos įlankoje – 121 m. Giliausia Mažojo Belto vieta yra 80 m, Didžiojo Belto – 55 m, Zundo – 38 m. Šiuose sąsiauriuose bei Meklenburgo įlankoje daug seklumų. Tarp Riūgeno ir Bornholmo salų yra pavojingos Adlergrundo povandeninės uolos. Saremos sala sąsiauris su Muhu sala 1890 m. buvo užpiltas ir padarytas plentas. Muhu sąsiauryje, tarp Estijos salų ir žemyninės dalies yra daug mažų salelių, seklumų ir povandeninių uolų. Sąsiauriais tarp Saremos ir Hijumos, Vormsi ir Hijumos gali plaukti tik nedideli laivai. Dėl to susisiekimas su Rygos įlanka yra daugiau per Irbės sąsiaurį tarp Saremos salos pietinės dalies ir Kuršo kranto.