Baltijos jūra

Klaipėdos raj.

Baltijos jūra

Klaipėdos raj.

Bendra informacija:

Plotas:
20447.07 ha
Kranto ilgis:
192.44 km
Variklių tipai

Plaukiojimo priemonių su varikliais naudojimo kalendorius.

Visą plaukiojimo sezoną Visą plaukiojimo sezoną Visą plaukiojimo sezoną Visą plaukiojimo sezoną Visą plaukiojimo sezoną
Elektros variklis / Be variklio
Benz. variklis nuo 21 iki 150 AG
Benz. variklis iki 10 AG
Benz. variklis nuo 151 iki 300 AG
Benz. variklis nuo 11 iki 20 AG

Šiame vandens telkinyje galima plaukti vandens motociklais.

Išimtys

Asmeniniais, pramoginiais ir sportiniais laivais, varomais vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, leidžiama plaukioti nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. Baltijos jūros pakrantės vandenyse, Baltijos jūros valstybiniame talasologiniame draustinyje Palangos miesto savivaldybės ribose 1000 m atstumu nuo pakrantės, išskyrus Kuršių nerijos nacionaliniame parke, Pajūrio regioniniame parke, Baltijos jūros biosferos poligone.

Žvejybos leidimas
Negali būti išnuomotas

Neišnuomotas

Žvejoti galima tik turint galiojantį Žvejo mėgėjo bilietą L05.01 arba turint nemokamos žvejybos teisę

Kita svarbi informacija
Vandens telkinio pakrantėje draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio krašto.
Baltijos jūroje vienu metu vienas žvejys gali naudoti ne daugiau kaip 5 (penkis) mėgėjų žvejybos įrankius, kurių bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 15 (penkiolikos) vienetų.
Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip: 1 (vieną) lašišą arba 1 (vieną) šlakį, 1 (vieną) syką, 15 (penkiolika) menkių, 5 (penkis) otus. Vienos žvejybos metu sugautų, šiame punkte nenurodytų leidžiamų gaudyti, žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 15 (penkiolika) kg, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio, ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris yra didesnis nei šiame punkte nustatyta norma. Į laimikį neįskaitomos žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį. Juodažiočių grundalų (Neogobius melanostomus) sugavimo kiekiai neribojami.
Leidžiama gaudyti masalui įvairių žuvų, išskyrus saugomų ir globojamų žuvų rūšių, jauniklius ir vėžiagyvius vienu tinkliniu samteliu masalui gaudyti, kurio skersmuo – ne didesnis kaip 1 (vienas) metras, o tinklo akutės – ne didesnės kaip 10 mm. Vienos žvejybos metu vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30 (trisdešimt) vienetų žuvų jauniklių.
Draudžiama gaudyti šiais laikotarpiais: Lašišas ir šlakius – nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių ir 0,5 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto šiaurinio ir pietinio molų galų Baltijos jūroje.
Otus – nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d.
Sykus – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Kita svarbi informacija
Vandens telkinio pakrantėje draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio krašto.
Baltijos jūroje vienu metu vienas žvejys gali naudoti ne daugiau kaip 5 (penkis) mėgėjų žvejybos įrankius, kurių bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 15 (penkiolikos) vienetų.
Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip: 1 (vieną) lašišą arba 1 (vieną) šlakį, 1 (vieną) syką, 15 (penkiolika) menkių, 5 (penkis) otus. Vienos žvejybos metu sugautų, šiame punkte nenurodytų leidžiamų gaudyti, žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 15 (penkiolika) kg, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio, ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris yra didesnis nei šiame punkte nustatyta norma. Į laimikį neįskaitomos žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį. Juodažiočių grundalų (Neogobius melanostomus) sugavimo kiekiai neribojami.
Leidžiama gaudyti masalui įvairių žuvų, išskyrus saugomų ir globojamų žuvų rūšių, jauniklius ir vėžiagyvius vienu tinkliniu samteliu masalui gaudyti, kurio skersmuo – ne didesnis kaip 1 (vienas) metras, o tinklo akutės – ne didesnės kaip 10 mm. Vienos žvejybos metu vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30 (trisdešimt) vienetų žuvų jauniklių.
Draudžiama gaudyti šiais laikotarpiais: Lašišas ir šlakius – nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių ir 0,5 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto šiaurinio ir pietinio molų galų Baltijos jūroje.
Otus – nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d.
Sykus – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Kol kas neturime informacijos, kokios žuvys gyvena šiame vandens telkinyje. Jei žinote - sužymėkite, dėkojame!
Žuvų dydžio ir kiekio ribojimai

Lydeka

Leidžiamas dydis

Nuo 50 iki 80 cm

Leidžiamas kiekis

2 vienetai

Sterkas

Leidžiamas dydis

Nuo 50 iki 65 cm

Leidžiamas kiekis

2 vienetai

Ešerys

Leidžiamas dydis

Neribojamas

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Šamas

Leidžiamas dydis

Nuo 75 cm

Leidžiamas kiekis

1 vienetas

Karpis

Leidžiamas dydis

Nuo 40 cm

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Lynas

Leidžiamas dydis

Nuo 25 cm

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Karšis

Leidžiamas dydis

Neribojamas

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Sidabrinis karosas

Leidžiamas dydis

Neribojamas

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Auksinis karosas

Leidžiamas dydis

Neribojamas

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Kuoja

Leidžiamas dydis

Neribojamas

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Baltasis amūras

Leidžiamas dydis

Nuo 40 cm

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Margasis plačiakaktis

Leidžiamas dydis

Nuo 40 cm

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Žiobris

Leidžiamas dydis

Neribojamas

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Čia kimba

Ungurys

Leidžiamas dydis

Neribojamas

Leidžiamas kiekis

3 vienetai

Meknė

Leidžiamas dydis

Nuo 30 cm

Leidžiamas kiekis

5 vienetai

Vėgelė

Leidžiamas dydis

Nuo 45 cm

Leidžiamas kiekis

3 vienetai

Ežerinė stintelė

Leidžiamas dydis

Neribojamas

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Seliava

Leidžiamas dydis

Neribojamas

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Aukšlė

Leidžiamas dydis

Neribojamas

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Plakis

Leidžiamas dydis

Neribojamas

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Vaivorykštinis upėtakis

Leidžiamas dydis

Nuo 30 cm

Leidžiamas kiekis

2 vienetai

Čia kimba

Lašiša

Leidžiamas dydis

Nuo 65 cm

Leidžiamas kiekis

1 vienetas

Čia kimba

Šlakis

Leidžiamas dydis

1 vienetas

Leidžiamas kiekis

Nuo 65 cm

Sykas

Leidžiamas dydis

Nuo 36 cm

Leidžiamas kiekis

1 vienetas

Kol kas neturime informacijos, kokios žuvys gyvena šiame vandens telkinyje. Jei žinote - sužymėkite, dėkojame!
Žuvų dydžio ir kiekio ribojimai

Lydeka

Leidžiamas dydis

Nuo 50 iki 80 cm

Leidžiamas kiekis

2 vienetai

Sterkas

Leidžiamas dydis

Nuo 50 iki 65 cm

Leidžiamas kiekis

2 vienetai

Ešerys

Leidžiamas dydis

Neribojamas

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Šamas

Leidžiamas dydis

Nuo 75 cm

Leidžiamas kiekis

1 vienetas

Karpis

Leidžiamas dydis

Nuo 40 cm

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Lynas

Leidžiamas dydis

Nuo 25 cm

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Karšis

Leidžiamas dydis

Neribojamas

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Sidabrinis karosas

Leidžiamas dydis

Neribojamas

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Auksinis karosas

Leidžiamas dydis

Neribojamas

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Kuoja

Leidžiamas dydis

Neribojamas

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Baltasis amūras

Leidžiamas dydis

Nuo 40 cm

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Margasis plačiakaktis

Leidžiamas dydis

Nuo 40 cm

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Žiobris

Leidžiamas dydis

Neribojamas

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Čia kimba

Ungurys

Leidžiamas dydis

Neribojamas

Leidžiamas kiekis

3 vienetai

Meknė

Leidžiamas dydis

Nuo 30 cm

Leidžiamas kiekis

5 vienetai

Vėgelė

Leidžiamas dydis

Nuo 45 cm

Leidžiamas kiekis

3 vienetai

Ežerinė stintelė

Leidžiamas dydis

Neribojamas

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Seliava

Leidžiamas dydis

Neribojamas

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Aukšlė

Leidžiamas dydis

Neribojamas

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Plakis

Leidžiamas dydis

Neribojamas

Leidžiamas kiekis

iki 5 kg

Vaivorykštinis upėtakis

Leidžiamas dydis

Nuo 30 cm

Leidžiamas kiekis

2 vienetai

Čia kimba

Lašiša

Leidžiamas dydis

Nuo 65 cm

Leidžiamas kiekis

1 vienetas

Čia kimba

Šlakis

Leidžiamas dydis

1 vienetas

Leidžiamas kiekis

Nuo 65 cm

Sykas

Leidžiamas dydis

Nuo 36 cm

Leidžiamas kiekis

1 vienetas

Lydeka
Sterkas
Ešerys
Šamas
Karpis
Lynas
Karšis
Sidabrinis karosas
Auksinis karosas
Kuoja
Baltasis amūras
Margasis plačiakaktis
Žiobris
Ungurys
Meknė
Vėgelė
Ežerinė stintelė
Seliava
Aukšlė
Plakis
Vaivorykštinis upėtakis
Lašiša
Šlakis
Sykas
Ačiū už pagalbą tobulinant zvejogidas.lt
Esamas nuomininkas
Leidimo galiojimo data iki
---
---
Buvę nuomininkai
Leidimo galiojimo data iki
---
---
Aprašymas
Šaltinis: Wikipedia

Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje. Iš vienos pusės ją supa Skandinavijos pusiasalis, iš kitos – Rytų ir Centrinės Europos šalys ir Danijos salos. Didžiojo Belto (16 km pločio), Mažojo Belto (600 m) ir Eresuno (3,5 km) sąsiauriais susisiekia su Kategatu, o per Kategatą ir Skageraką – su Šiaurės jūra. Kanalais Baltijos jūra yra sujungta su Baltąja jūra (Baltosios ir Baltijos jūrų kanalas) ir Šiaurės jūra (Kylio kanalas). Baltijos jūra yra apie 1600 km ilgio, vidutiniškai 193 km pločio bei vidutiniškai 50 m gylio. Didžiausias gylis 459 m. Plotas: 386 tūkst. km². Bendras Baltijos jūros vandens tūris – 21 000 km³. Pakrantės ilgis – apie 8000 km. Baltijos jūros dugnas negiliose vietose ir arčiau krantų sudarytas iš smėlio, žvyro, žvirgždo ir nuosėdinio dumblo. Plikos uolos randamos tik šiaurinėje dalyje: Estijos ir pietų Švedijos pakraščiuose kalkakmeniai, Suomijos ir šiaurinės Švedijos vandenyse granitai ir gneisas. Gilesnių vietų ir ramesnių įlankų dugnas sudarytas iš nuosėdų dumblo, kuriame yra mergelio, molio, smulkaus smėlio ir įvairių augmenijos ir gyvūnijos liekanų. Suomijos įlankos ir Švedijos pakraščiai Stokholmo apylinkėse turi daug povandeninių uolų. Dugnas gana lygus, yra tik kelios gilios duobės. Baltijos jūra negili, daugiau nei 60 proc. jos dugno ploto nenusileidžia giliau 100 m. Išimtį sudaro tik keturios nedidelės duobės: viena 459 m pusiaukelėje tarp Gotlando ir Stokholmo į vakarus nuo Gotska Sandoe salos; antroji 301 m tarp Alandų salų ir Švedijos kranto; trečioji 294 m Botnijos įlankoje prie Ulfoe salos; ketvirtoji 249 m tarp Ventspilio ir Gotlando. Gylis: vidutinis – 56 m, Suomijos įlankoje – 38 m, didžiausias – 459 m (Landsorto įduba), Suomijos įlankoje – 121 m. Giliausia Mažojo Belto vieta yra 80 m, Didžiojo Belto – 55 m, Zundo – 38 m. Šiuose sąsiauriuose bei Meklenburgo įlankoje daug seklumų. Tarp Riūgeno ir Bornholmo salų yra pavojingos Adlergrundo povandeninės uolos. Saremos sala sąsiauris su Muhu sala 1890 m. buvo užpiltas ir padarytas plentas. Muhu sąsiauryje, tarp Estijos salų ir žemyninės dalies yra daug mažų salelių, seklumų ir povandeninių uolų. Sąsiauriais tarp Saremos ir Hijumos, Vormsi ir Hijumos gali plaukti tik nedideli laivai. Dėl to susisiekimas su Rygos įlanka yra daugiau per Irbės sąsiaurį tarp Saremos salos pietinės dalies ir Kuršo kranto.

Netoliese esantys ežerai
Pranešti apie netikslumus aprašyme