Draudenių ežeras – ledyninės kilmės ežeras vakarų Lietuvoje, Tauragės rajono savivaldybės teritorijos vakaruose, 3 km į vakarus nuo Žygaičių. Ežeras yra Jūros baseine, Ežeruonos upelio baseino aukštupyje. Rytiniame ežero krante yra Draudenių kaimas. Šiaurrytine pakrante eina kelias 199 Tauragė–Žygaičiai–Vainutas . Tauragės rajone tai vienintelis ežeras su rekreaciniu potencialu. Ežeras yra Jūros baseine, Ežeruonos upelio baseino aukštupyje. Nors jo gylis dabar siekia vos 2 m, bet anksčiau giliausiose vietose buvo apie 10 m. Ežero krantai žemi, lėkšti, vietomis užpelkėję (tik 2006 metais pavalytoje ežero dalyje ties maudykla litoralėje matosi pliko smėlio ploteliai), padengti dumblo sluoksniu. Draudenių ežeras yra Pabaltijo žemumų srities, Nemuno žemupio lygumos rajono, Žygaičių limnoglacialiniame duburyje. Rytinėje ežero pusėje vyrauja limnoglacialiniai dariniai (smulkus smėlis), šiaurinėje dalyje paplitę pagrindinės morenos glacialiniai dariniai (priesmėlis, priemolis), pietinėje dalyje vyrauja kraštiniai moreniniai dariniai (priesmėlis, priemolis). Betarpiškai aplink ežerą, išskyrus rytinę dalį, kur buvo atliekami tyrimai, sutinkami holoceno amžiaus žemapelkių dariniai (durpės). Plotas 103,5 ha. Ilgis iš rytų į vakarus 1,3 km, didžiausias plotis 1,2 km. Rytinėje dalyje netoli kranto yra 0,14 ha sala. Vandens paviršius yra 51,7 m aukštyje virš jūros lygio. Didžiausias gylis 2,5 m, vidutinis gylis 1,5 m. 2010 m didžiausias gylis 3,2 m, vidutinis – 1,72 m. Vandens tūris – 1 832 000 m³.). Baseino plotas 21 km². Ežeras ovalo formos. Dubuo – ledo lustavietė. Kranto linijos ilgis 4,35 km. Pratakumas 423% – vanduo ežere pasikeičia per 0,236 metų. Krantai, išskyrus rytinę terasą žemi, pelkėti, apaugę mišku. Prieš 3000 m. ežere augo daug agaro riešutų. Ežere randama 173 rūšių fitoplanktono. Draudenių ežeras yra uždumblėjęs, dėl susikaupusio dumblo ežero vandens gylis labai sumažėjęs. Ežero rytinėje dalyje yra 3 259 000 m³ dumblo. Dumblo sluoksnio storis siekia iki 8,3 m (vidutinis storis – 3,06 m). Didžiausias mineralinio dugno gylis (10,8 m) nustatytas pietinėje ežero dalyje. Šio gręžinio vietoje vandens gylis siekia tik 2,5 m, tuo tarpu rudos spalvos dumblas sudaro 8,3 m storio sluoksnį. Mineralinį dugną sudaro moreninis įvairios konsistencijos priesmėlis, priemolis. Draudenių ežeras įtrauktas į dūstančių ežerų sąrašą. Paskutinis užfiksuotas dusimas buvo 1995–1996 m. žiemą. Pastaraisiais metais, kai į ežerą buvo suleista baltųjų amūrų, minkštosios žolinės augalijos kiekis sumažėjo. 2010 m. gegužę įvairaus akių dydžio tinklais tiriant žuvų sudėtį buvo nustatyta, kad jaunųjų grupių žuvų tarpe skaičiumi vyrauja kuojos (Rutilus rutilus) (virš 60%) ir ešeriai (Perca fluviatilis) (28,8%). Biomase irgi vyrauja kuojos (43,2%), tačiau daug ir [[lynas(žuvis}|lynas]] (Tinca tinca) (24,3%) bei ešerių (27,6%). Visų jaunųjų žuvų biomasė viename ha ežero ploto sudaro 122 kg, žuvų gausa – 1022 ind./ha. Visų šių žuvų produkcija per metus siekia 22 kg iš 1 ha ežero ploto vieneto. Vyresniojo amžiaus žuvų grupėje absoliučiai dominuoja lynas, kurie aiškiai vyrauja tiek pagal biomasę, tiek pagal gausą. Vien tik lynų biomasė sudaro 94,1 kg iš 1 ha ežero ploto, o jų gausa – 74,2 ind./ha. Tai yra daugiau negu pusė visų žuvų biomasės, nustatytos 2007 m., kai bendra vyresniojo amžiaus žuvų biomasė buvo 155 kg iš 1 ha. Į šį skaičių neįeina smulkios žuvys – pūgžliai (Gymnocephalus cernuus), jaunos kuojos, raudės (Scardinius erythrophthalmus), mažos lydekos (Esox lucius). Lydekų ežere maža, ir tai jaunos, vos 3 m. amžiaus žuvys. 2010 m. bendras Draudenių ežero žuvingumas, lyginant su 2007 m., nežymiai sumažėjo ir šiuo metu sudaro 155 kg iš 1 ha. Sumažėjo lydekų, karšių (Abramis brama) skaičius ir jų masė visoje žuvų bendrijoje, tačiau ženkliai padidėjo lynų biomasė. Patys stambiausieji lynai siekė 1,8–2,2 kg. 2010 m. gegužės mėn. ežere vyravo lynų populiacija. Svarbiausia plėšrioji žuvis – lydeka, tačiau jos čia smulkios, 600–700 g masės. Draudenių ežere labai reta žuvimi tapo paprastasis karosas (Carassius carassius). Juos išstumia kitos dominuojančios žuvys – kuojos ir lynai. Nuolatos mažėja pūgžlių, nes jiems čia netinkamos dauginimosi sąlygos. Ežere nyksta karšiai, nes lynai žymiai geriau prisitaikę prie eutrofijos ir hipertrofijos būklės. 2010 m. gegužę į ežerą prieš trejus metus suleisti baltieji amūrai (Ctenopharyngodon idella) pasiekė 5 kg masę. Manoma, kad amūrai ženkliai sumažino makrofitų, pirmiausia kurklių, kiekį.