Aĩsetas – siauras, ilgas ir vingiuotas ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų (2/3 ploto) ir Utenos (1/3 ploto) rajonuose, 2 km į pietus nuo Saldutiškio, 4,5 km į šiaurę nuo Labanoro. Ilgis šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi 15,7 km (vienas ilgiausių Lietuvoje), didžiausias plotis 0,86 km. Altitudė 147,6 m. Didžiausias gylis – 40 m rytinėje dalyje, prie Gatakiemio, vidutinis gylis 10,4 m.Aiseto kilmė – ledyninė, rininė. Aiseto rina yra ilgiausia Lietuvoje. Krantai vingiuoti (krantų ilgis 48,06 km, su salų krantais 49,85 km), statūs, 8–15 m aukščio, apaugę mišku (pietrytiniame pakraštyje apaugę Labanoro giria, kitur – Pašekščių, Aukštuolės, Poviliškio, Degutinės, Lydimo, Saldutiškio, Paeisetės miškai). Ežeras turi daug pusiasalių ir įlankų, ypač prie jungties su Galuonio ežeru. Kai kur yra terasų fragmentų. Vandens skaidrumas vasarą iki 3 m. Vandens temperatūra prie dugno ištisus metus apie 4–5 °C, paviršinis šilto vandens sluoksnis vidurvasarį siekia apie 5 m gylį. Atabradai siauri, todėl nendrių ir meldų juostos yra fragmentiškos, išplatėja tik nuo vėjo izoliuotose įlankose.Ežere yra 8 salos (1,29 ha, 0,54 ha, 0,42 ha, 0,15 ha, 0,12 ha, 0,09 ha, 0,02 ha ir 0,02 ha). Šiaurėje Aisetas 30 m pločio sąsiauriu jungiasi su Galuonio ežeru. Per Aisetą teka Kiauna (Žeimenos intakas), tarp Aiseto ir Kiauno ežerų vadinama Aiseta. Įteka Alnė (iš Alno ežero, vakaruose) ir daug bevardžių upelių.Būdingiausios žuvys: aukšlės, kuojos, ešeriai, lydekos, tačiau yra ir karšių, šamų, ungurių, sterkų.Prie Aiseto esantys kaimai: Alnė, Žvaigždžiakalnis, Vaivadiškės, Saliniškis, Šnieriškės, Pavajuonis, Paeisetė II, Gatakiemis, Ščiurys, Antakalnis. Veikia 2 kaimo turizmo sodybos, šiaurvakarinėje pakrantėje yra stovyklavietė. Šiaurrytine pakrante eina kelias 4908 Antalamėstė–Saldutiškis–Labanoras , pietvakarine – keliai Nr. 2818 (Padumblė – Vaivadiškės – Pašekščiai) ir 2822 Toliejai–Šnieriškės–Labanoras . Dalimi pietrytinio kranto eina riba su Švenčionių rajonu.