Metelys – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 5 km į šiaurę nuo Seirijų, 10 km į pietryčius nuo Simno ,Metelių regioniniame parke. Šiaurrytine pakrante eina riba su Alytaus rajonu.Kaip ir gretimi Dusios ir Obelijos ežerai Metelio ežero guolis susidarė atsitraukiant paskutiniajam ledynui, atlūžus didžiuliam ledyno gabalui, kuris tirpdamas užpildė išgulėtą duburį. Ilgis šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi 6,8 km, plotis iki 2,7 km. Giliausia vieta – 15 m, vidutinis gylis - 6,7 m. Altitudė 105,1 m. Krantai žemi, vietomis supelkėję (šiauriniai ir pietvakariniai krantai), šiaurės rytuose bei pietvakariuose skardingi, paveikti erozijos. Pietinė ežero dalis apsupta miško (Statiškių ir Širvinto miškai), kitose pakrantėse daugiausia plyti dirbami laukai ir pievos. Atabradas platus, padengtas smėliu, įlankose – dumblu ir moliu. Dugną dengia smėlingas ir molingas dumblas. Pakrantėse auga tanki, bet neištisinė nendrių juosta. Vandens skaidrumas vasarą siekia ~4 m. Į ežerą suteka 20 upelių, šiaurėje išteka Metelytė (Peršėkės baseinas). Vandens lygis Metelio ežere svyruoja per metus vidutiniškai 30 cm, o pavasarį pakyla tik apie 20 cm. Svyravimo amplitudė itin maža, nes maitinančio baseino plotas tik 3,8 karto didesnis už paties ežero plotą. Pirmoji stacionari vandens matavimo stotis prie ežero 1926 m. pradėjo veikti prie Metelio.Ežeras labai įvairus savo paukščių, augalų bei žuvų įvairove. Jis pagal dominuojančias žuvų rūšis priskiriamas karšiniams–lydekiniams ežerams. Sugaunamos žuvys: lydekos, ešeriai, karšiai, lynai, unguriai, kuojos, plakiai, karpiai, karosai, aukšlės, šamai, meknės, raudės, seliavos, pūgžliai, sterkai, ripusai, peledės. Įveista mizidžių, gamaridų, vėžių. Ežeras yra svarbi žąsinių paukščių buveinė, čia stebėtos ausuotųjų kragų, pilkųjų žąsų ir pasaulio mastu prie beveik nykstančių priskiriamų rudžių populiacijos.Prie Metelio įsikūrusios gyvenvietės: Meteliai, Buckūnai, Papėčiai, Vaickūniškė. Veikia 5 kaimo turizmo sodybos.