Smalvas – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajone, apie 2 km į pietryčius nuo Smalvų, 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Visagino, Gražutės regioniniame parke, Smalvo–Smalvykščio kraštovaizdžio draustinyje (įkurtas 1960 m., kartu su Smalvykščio ežeru). Ežero ilgis iš šiaurės į pietus – 4,9 km, plotis – iki 1,63 km. Altitudė 145,5 m. Ežero krantai šiaurėje aukšti, statūs, pietų pusėje − dažniausiai žemi ir pelkėti. Smalvo plotas 3,39 km², giliausia vieta pačiame telkinio viduryje − 26,9 m, vidutinis gylis − 8,2 m, vingiuotas, daug įlankų, pusiasalių ir kyšulių turinčios kranto linijos ilgis − 17,65 km. Viduryje yra 0,24 ha ploto sala. Dubuo gan sudėtingas, ežero pietų pusė platesnė už šiaurinę, jo dubuo sudėtingas, išraižytas daubų ir iškilimų. Vyrauja priesmėliai, vakarinėje dalyje − krūmokšniais ir medžiais apaugę durpynai, įlankose gausu viksvų bei ajerų, tačiau apskritai vandens augalų nedaug, atabraduose vyrauja smėlis ir durpės. Dugną dengia dumblingas sapropelis. Ežerą supa Pasmalvės, Karačiūnos, Salų, Trako miškai. Vakarinėje pakrantėje plyti 328 ha dydžio Smalvykščio pelkė. Į Smalvą iš Smalvykščio atiteka Dulvas, suteka upokšniai iš Laukeso, Beržinio, Dumblio, Žiežulinio ežerų. Šiaurėje į Drūkšių ežerą išsrūva Smalva. Ežere pagaunama kuojų, lydekų, stintų, lynų, ešerių, karšių, aukšlių, pūgžlių, karosų, raudžių, plakių, meknių, sterkų, šamų, vėgėlių, kirtiklių. Dėl pelkėtų pakrančių Smalvo apyežerė iš esmės negyvenama (tik maži Dumblynės ir Pasmalvių kaimai). Veikia kaimo turizmo sodyba. Ežero pavadinimas kildinamas nuo žodžio smala („derva, degutas, sakai“).