Vištyčio ežeras (rus. Виштынецкое озеро, vok. Wystiter See, Wyschtyter See) – ežeras Lietuvoje (Vilkaviškio raj.) ir Rusijoje (Kaliningrado sr., Nesterovo raj.), 3 km į šiaurę nuo Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos valstybių sienos sankirtos. Ežeras užima 17,83 km² plotą, iš kurio Lietuvai priklauso 5,44 km². Išsidriekęs šiaurės-pietų kryptimi 8,4 km, plotis iki 4,2 km. Altitudė 172,7 m. Giliausia ežero vieta (54 m) yra jo pietinėje dalyje. Ežeras susidaręs sudėtingoje Vištyčio aukštumos tarpukalvių dubumoje. Rusijos pusėje ežeras sudaro Didžiąją įlanką, tuo tarpu Lietuvos krantas mažiau raižytas. Dubens šlaitai statūs ir aukšti, su 8 m ledyninio ežero ir 4-5 m holoceno ežero terasomis. Vakarinė ir šiaurės vakarinė terasa pelkėta. Apie vakarinius ir pietinius krantus dunkso miškai (Romintos giria). Dugnas raižytas, yra 25-30 m gylio lovių. Atabradai gan siauri, pakrančių augalija vakaruose siekia 5-6 m gylį. Vandens skaidrumas 6-8 m. Beveik 4 mėnesius ežerą dengia ledas (jo storis iki 40-45 cm). Į Vištyčio ežerą suteka 15 upelių (Vyžaina, Černica, Bezymianaja ir kt.), šiaurėje išteka Priegliaus baseino upė Pisa. Ežere veisiasi 22 rūšių žuvys, tarp jų seliavos, sykai, unguriai, vėgėlės, lydekos, ešeriai, kuojos, lynai ir kt. Ežere gyvena ~150 bestuburių rūšių, Didžiojoje įlankoje lizdus suka gulbės, antys. Šiaurinėje, šiaurės vakarų pakrantėje rasta vėlyvojo paleolito dirbinių. Tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje Vištyčio ežeras yra populiarus turistinis objektas. Lietuvos pusėje prie ežero įkurtas Vištyčio regioninis parkas. Rusijos pusėje įkurtas 335 km² ploto gamtos rezervatas į kurį įeina ir Vištyčio ežeras. Šiauriniame ežero krante įsikūręs Vištyčio miestelis. Palei rytinį krantą įsikūrę kaimai Žirgėnai, Čižiškiai, Pakalniai, kaimo turizmo sodybos, poilsiavietės. Šiaurine pakrante eina kelias 200 Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis , rytine - 5144 Vištytis–Varteliai . Rusijos pusėje į vakarus nuo Vištyčio miestelio įsikūręs Maloje Beloziornoje kaimas.