Širvėnos ežeras (iki Antrojo pasaulinio karo dar žinomas kaip Rališkių ežeras) – ežeras šiaurės Lietuvoje, Biržų rajone, apie 1 km į šiaurę nuo Biržų centro. Šiauriniame ežero krante yra Astravas (Biržų priemiestis). Ežeras dirbtinis, seniausias tvenkinys Lietuvoje. Jis yra vienas iš šiaurės Lietuvos karstinio regiono vandens telkinių ir priskirtas prie valstybinės reikšmės ežerų. Ežeras yra Biržų regioninio parko teritorijoje. Širvėnos ežeras ir jo apylinkės – Širvėnos kraštovaizdžio draustinis. Per Širvėnos ežerą teka Apaščia (Nemunėlio kairysis intakas), įteka: keli bevardžiai upeliai, Požemys, Agluona. Širvėnos ežeras priklauso Mūšos‑Nemunėlio baseinui. Ežero pratakumas 1073 %. Ilgis iš vakarų į rytus 3,45 km, plotis iki 1,45 km. Kranto linija labai vingiuota (daug įlankų, kyšulių), jos ilgis 13,8 km. Krantai daugiausia žemi, vietomis pelkėti. Vandens skaidrumas siekia 1,2-2,2 m., ežere pasitaiko vandens „žydėjimų“. Vidutinė altitudė 50,9 m. Giliausia yra centrinė ežero dalis, esanti tarp Agluonos ir Apasčios upių įtekėjimų ir Apasčios upės ištekėjime, kurioje vandens gylis siekia 3,5 m. Vidutinis ežero gylis – 2,2 m. sekliausios – vakarinė (apie 80 ha) ir rytinė (apie 50 ha), atsikišusios ežero dalys, kuriose vandens gylis yra 0,9-1,3 m. Plotas priklauso nuo vandens lygio, kinta nuo 320 iki 350 ha. Vandens tūris – 6,7 mln. m 3 {\displaystyle m^{3}}. Kadangi Širvėnos ežerą maitinančio baseino plotas beveik 120 kartų didesnis už paties ežero plotą, galima tikėtis itin didelės vandens lygio svyravimo amplitudės. Išties, pagal stebėjimų duomenis, vidutiniškai per metus ji siekia 1,37 m, o itin vandeningais metais – net 1,81 m. Ežero vandens lygis yra dirbtinai reguliuojamas šliuzu – reguliatoriumi. Širvėnos ežeras yra vienintelis Biržų apylinkėse pagal rekreacinį potencialą priskirtinas net I kategorijai (labai intensyvaus panaudojimo), tačiau labiau dėl didelio ploto. Krantai daugiausia žemi, vietomis supelkėję. Širvėnos ežero vandenyje daug biogeninių medžiagų. Dugną dengia molingas dumblas ir dumblingas molis, sapropelingos nuosėdos. Dugno nuosėdų storis daugiau kaip 0,5 m, kai kur daugiau kaip 1,5 metro. Yra 16 salų, kurių bendras plotas 5,7 ha (4 didžiausios: 2,22 ha, 1,41 ha, 0,92 ha ir 0,39 ha). Didžiausia ežero sala – Meilės sala (2,22 ha). Iš pietų ir vakarų Širvėnos ežerą supa Biržai, šiaurėje įsikūręs Astravo dvaras. Širvėnos ežeras dar žinomas kaip Rališkių ežeras, Biržų ežeras, Prūdas. Šalia ežero esančios gyvenvietės: Rinkuškiai, Paežeriai, Kvietkeliai. Širvėnos ežero nendrynuose rastos trys į Lietuvos Raudonąją knygą įtrauktos rūšys – didysis baublys, juodoji žuvėdra ir didysis baltasis garnys. Didysis baublys ir juodoji žuvėdra – perinčios rūšys, o baltasis garnys Širvėnos ežere rado mitybos bazę. Ežere rudeninių migracijų metu nutupia pulkai ančių, žąsų, pakrantėse sutinkami smulkesni tilvikiniai paukščiai. Paskutinius keletą metų peri 3-5 gulbių nebylių poros. Labiausiai ežeras tinkamas pusiau vandens žinduoliams – bebrams, kanadinėms audinėms bei ūdroms. Širvėnos ežero pakrantės ir seklūs nendrynuose esantys vandens plotai – palankios varliagyvių nerštaviečių buveinės. Širvėnos ežere aptikta: paprastųjų tritonų, smailiasnukių, rusvųjų ir kūdrinių varlių, paprastųjų rupūžių bei į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų: raudonpilvių kūmučių, nendrinių rupūžių bei skiauterėtasis tritonas. Ežere iš žuvų pagal gausumą ryškiai dominuoja kuoja. Jos dalis populiacijoje pagal gausumą sudaro pusę. Taip pat gausi ešerių populiacija. Pastebėtina ir tai, kad ženklią dalį (17 procentų) sudaro dumblamėgės žuvys – lynas ir karosas. Ežere yra ir deguonies trūkumui atsparios žuvų rūšys – ešerys ir lynas. Rytinis ežero galas gausiai apaugęs vandenyje pasinėrusiais augalais, iškeliančiais į paviršių tik plūduriuojančius lapus ir žiedus. Pagrindiniai vandens augalai: vandens lelija, plūduriuojančioji plūdė. Ežero pakrantė apaugusi nendrėmis, meldais, švendrais, ypač gausiai apaugusios ežero vakarinė ir rytinė dalys. Per ežerą nutiestas Širvėnos ežero tiltas pėstiesiems, jungiantis Astravo dvarą ir Biržų miestą. Tilto pradžioje pritvirtinta lenta byloja, kad tilto ilgis – 525 m; plotis – 2,45 m; sąmatinė vertė – 336 tūkst. Lt; atiduotas eksploatuoti – 1987 m. VI; rekonstruotas – 2003 m. Vakarine pakrante eina kelias 190 Biržai–Germaniškis , rytine – 1311 Biržai–Užušiliai–Latveliai.